Dictionary of the Lithuanian Language.
išrupūžioti — intr. Als menk. išeiti, iškėblinti: Vaikis iš ryto kaip išrupūžiojo į miestą, pusnaktė[je] beparsivilko Vvr. Parvažiavo prisisprogęs, o dabar išrupūžiojo kažin kur Rt. rupūžioti; įrupūžioti; išrupūžioti; nurupūžioti; parupūžioti; parrupūžioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nurupūžioti — žr. nurupūžinti: Kol ana nurupūžios, ir vakaras ateis Vvr. rupūžioti; įrupūžioti; išrupūžioti; nurupūžioti; parupūžioti; parrupūžioti; užrupūžioti … Dictionary of the Lithuanian Language
parrupūžioti — žr. parrupūžinti: Kol ana iš kur parrupūžios, ir pietai ateis Vvr. rupūžioti; įrupūžioti; išrupūžioti; nurupūžioti; parupūžioti; parrupūžioti; užrupūžioti … Dictionary of the Lithuanian Language
rupūžioti — rupūžioti, ioja, iojo Skr, rupūžioti, ioja, iojo NdŽ, rupū̃žioti, rùpūžioti menk. 1. Rt žr. rupūžinti 2: Pėsčia rùpūžiok, ka savo arklio neturi! Krtn. Velne, ko rupūžioji kaip gyvatė Knt. 2. tr. krutėti, sunkiai dirbti: Eiti, rupūžioji žmogus… … Dictionary of the Lithuanian Language
užrupūžioti — intr. menk. užkopti, užlipti: Kas ten buvo užrùpūžiojęs? Žlb. rupūžioti; įrupūžioti; išrupūžioti; nurupūžioti; parupūžioti; parrupūžioti; užrupūžioti … Dictionary of the Lithuanian Language
įrupūžioti — intr. menk. įeiti, įkėblinti: I[r] ans įrupūžiojo į trobą Kv. rupūžioti; įrupūžioti; išrupūžioti; nurupūžioti; parupūžioti; parrupūžioti; užrupūžioti … Dictionary of the Lithuanian Language
